Tarptautinė prekyba iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprastai: prekės nuperkamos vienoje šalyje, transportuojamos ir pristatomos į kitą. Tačiau vos tik krovinys kerta muitinės kontroliuojamą sieną, atsiranda deklaracijos, prekių kodai, muitai, importo PVM, kilmės dokumentai ir kiti formalumai. Muitinės tarpininkai padeda įmonėms ir fiziniams asmenims šiuos procesus sutvarkyti tinkamai, kad krovinys dėl dokumentų klaidų be reikalo neužstrigtų terminale ar muitinėje. Arijus.lt
Muitinės tarpininkai ypač aktualūs verslui, kuris importuoja prekes iš trečiųjų šalių arba jas eksportuoja už Europos Sąjungos ribų. Vienkartinį siuntinį gaunančiam žmogui kai kurias procedūras dar gali būti racionalu atlikti savarankiškai, tačiau reguliariai judant kroviniams situacija pasikeičia. Kuo daugiau skirtingų prekių, tiekėjų, transportavimo krypčių ir muitinės procedūrų, tuo didesnė klaidų bei vėlavimų tikimybė.
Ką iš tikrųjų daro muitinės tarpininkas?
Dažniausiai muitinės tarpininko darbas siejamas su muitinės deklaracijos pateikimu, tačiau praktikoje jo funkcijos gali būti gerokai platesnės. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, tarpininkas parengia ar padeda parengti muitinės formalumams reikalingus duomenis, tikrina komercinius bei transporto dokumentus, konsultuoja dėl procedūros ir atstovauja klientui atliekant muitinės formalumus. Importuojant prekes svarbios tampa sąskaitos faktūros, transporto dokumentai, prekių aprašymai, jų vertė, kilmė ir klasifikavimas.
Problemos neretai prasideda nuo visai nedidelio netikslumo. Dokumentuose pateiktas pernelyg bendras prekės aprašymas, nesutampantys kiekiai ar neteisingai nurodyta vertė gali pareikalauti papildomų paaiškinimų. Verslui tai nėra vien popierizmo klausimas. Kol formalumai neišspręsti, krovinys gali nejudėti toliau, o kartu gali didėti terminalo, sandėliavimo ar transporto sąnaudos.
Kodėl svarbus prekės kodas?
Viena sričių, kurioje patirties neturinčiam importuotojui lengva suklysti, yra prekių tarifinis klasifikavimas. Skirtingoms prekėms priskiriami atitinkami kodai, o nuo klasifikavimo gali priklausyti taikomas muito tarifas, tam tikri prekybos politikos apribojimai ar papildomų dokumentų poreikis. Kartais iš pirmo žvilgsnio labai panašios prekės klasifikuojamos skirtingai dėl jų sudėties, paskirties ar techninių savybių.
Todėl vien paieškoje surasti panašiai skambantį prekės pavadinimą ir pasirinkti pirmą pasitaikiusį kodą nėra geriausia strategija. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios planuoja tą pačią produkciją importuoti nuolat. Klaidingas klasifikavimas vienoje siuntoje jau gali sukelti papildomo darbo, o sistemingai kartojama klaida tampa gerokai rimtesniu klausimu.
Kada verta kreiptis į muitinės tarpininkus?
Tarpininko paslaugos dažniausiai pasirenkamos tada, kai įmonė nenori savo viduje kurti atskiros muitinės kompetencijos arba kroviniai yra pakankamai įvairūs, kad kiekvienai situacijai reikia papildomo įvertinimo. Tai dažnas modelis tarp elektroninės prekybos įmonių, gamintojų, didmenininkų, logistikos bendrovių ir verslų, kurie žaliavas ar įrangą perka ne Europos Sąjungoje.
Tarkime, Lietuvos įmonė pirmą kartą atsiveža gamybos įrangą iš Azijos. Tiekėjas atsiunčia sąskaitą ir pakavimo dokumentus, vežėjas informuoja apie atvykstantį krovinį, o įmonės darbuotojas su muitinės procedūromis anksčiau nėra susidūręs. Teoriškai galima pradėti aiškintis viską savarankiškai. Praktiškai tuo metu dažnai iškyla daug konkrečių klausimų: kokių duomenų trūksta, kaip klasifikuojama įranga, kokia procedūra taikoma, ar reikalingi papildomi dokumentai ir kas turi būti pateikta prieš krovinio išleidimą. Tokioje situacijoje patyręs tarpininkas gali sutaupyti ne tik darbuotojo laiko.
Muitinės tarpininkai ir importas iš trečiųjų šalių
Perkant prekes ES vidaus rinkoje muitinės formalumų pobūdis skiriasi nuo importo iš trečiųjų šalių, todėl pirmasis importas, pavyzdžiui, iš Kinijos, Jungtinės Karalystės, JAV ar kitų ne ES valstybių daliai verslų tampa gana staigiu susidūrimu su muitinės procedūromis. Ypač jei iki tol visa tiekimo grandinė veikė tik Europos Sąjungoje.
Situaciją dar labiau pakeitė elektroninė prekyba. Dabar ne tik stambūs importuotojai, bet ir mažos internetinės parduotuvės gali tiesiogiai pirkti produkciją iš gamintojų kitame pasaulio krašte. Susirašinėjimas su tiekėju vyksta per kelias programėles, pavyzdžiai patvirtinami nuotraukomis, sąskaita gaunama el. paštu, o po kelių savaičių jau ateina žinutė apie krovinį. Šioje greitoje grandinėje muitinės formalumai kartais prisimenami tik tada, kai siunta jau pakeliui.
Būtent tuomet paaiškėja, kad gera pirkimo kaina dar neparodo galutinės importo savikainos. Reikia įvertinti transportavimą, galimus muitus, importo PVM, muitinės formalumų ir kitas su krovinio pristatymu susijusias išlaidas. Dėl to muitinės klausimus verta aptarti dar prieš užsakant didesnę prekių partiją, o ne tik kroviniui pasiekus Lietuvą.
Ar muitinės formalumus galima atlikti savarankiškai?
Tam tikrais atvejais – taip. Pats faktas, kad krovinys importuojamas ar eksportuojamas, automatiškai nereiškia, jog visada būtina samdyti tarpininką. Jei įmonėje yra darbuotojų, gerai išmanančių muitinės procedūras, o importuojamų prekių srautas stabilus ir aiškus, dalį procesų verslas gali organizuoti savo jėgomis.
Vis dėlto reikia vertinti ne tik tarpininko paslaugos kainą, bet ir alternatyvią darbuotojų laiko bei klaidų kainą. Jei vadybininkas pusę dienos aiškinasi vienos deklaracijos niuansus, nors jo pagrindinis darbas yra pardavimai ar tiekimas, tariamas sutaupymas gali būti nedidelis. Dar blogiau, jei dėl netikslių duomenų formalumai užsitęsia ir krovinys kelias papildomas dienas lieka terminale. Tokios situacijos greitai parodo, kodėl dalis įmonių muitinės procesus perduoda specialistams net ir turėdamos galimybę kai kuriuos veiksmus atlikti pačios.
Kaip pasirinkti muitinės tarpininką?
Kaina yra svarbi, tačiau vien deklaracijos įforminimo įkainio lyginimas ne visada parodo realią paslaugos vertę. Verta pasidomėti, su kokio pobūdžio kroviniais tarpininkas dažniausiai dirba, kaip greitai komunikuoja, ar gali konsultuoti prieš krovinio atvykimą ir kaip sprendžiamos nestandartinės situacijos. Reguliariai importuojančiam verslui svarbus tampa ir darbo tęstinumas – daug paprasčiau, kai tarpininkas jau supranta įmonės prekių asortimentą bei įprastą tiekimo grandinę.
Geras bendradarbiavimas paprastai prasideda ne nuo pažado „viską sutvarkyti“, o nuo konkrečių klausimų. Kokia prekė importuojama? Iš kur ji atvyksta? Kokia jos paskirtis ir sudėtis? Kokie dokumentai jau turimi? Kaip organizuojamas transportas? Kuo tikslesnė informacija pateikiama iš anksto, tuo mažiau netikėtumų atsiranda kroviniui jau pasiekus muitinės procedūros etapą.
Tarpininkas nepakeičia tvarkingų verslo procesų
Net ir patyrę muitinės tarpininkai negali kompensuoti visų tiekimo grandinės problemų, jeigu iš tiekėjo nuolat gaunami netikslūs dokumentai arba pats importuotojas neturi aiškios informacijos apie perkamą produkciją. Todėl ilgainiui verta susitvarkyti pasikartojančių prekių duomenis, jų aprašymus, dokumentų gavimo procesą ir atsakomybes įmonės viduje. Kai tie patys produktai importuojami reguliariai, toks pasiruošimas gerokai sumažina paskutinės minutės klausimų.
Muitinės procedūros dažnai lieka nematoma tarptautinės prekybos dalimi tol, kol viskas vyksta sklandžiai. Tačiau verslui augant ir didėjant importo ar eksporto apimtims jų reikšmė taip pat didėja. Profesionalūs muitinės tarpininkai tokiu atveju tampa ne vien žmogumi, kuris pateikia deklaraciją, bet praktiniu partneriu tarp įmonės, transporto grandinės ir muitinės procedūrų. O tarptautinėje prekyboje sklandžiai sutvarkyti formalumai kartais yra ne mažiau svarbūs nei gera prekės kaina ar greitas transportas.
